Kas yra danties nervas?

Danties nervas yra pulpoje, kuri yra mažas kraujagyslių, nervų ir limfagyslių raizginys, esantis danties viduje po emaliu ir dentinu. Pulpos audinys iš vainikinės dalies šakojasi į šaknų kanaluose esančią pulpą, kuri tęsiasi iki šaknies galo (viršūnės) esančios kaule. Pro šaknies viršūnėje esančias angas į dantį patenka kraujas bei maisto medžiagos, aprūpinančios danties audinius.

Kodėl reikalingas dantų šaknų kanalų (endodontinis) gydymas?

Infekcija, yra pagrindinė ir dažniausia priežastis, kodėl reikalingas endodontinis gydymas. Ji atsiranda dėl karieso (ėduonies): karioziniuose audiniuose esančios bakterijos bei jų toksinai pasiekia danties viduje esančią pulpą ir sukelia pulpos uždegimą.

Net užplombavus gilų dentino ėduonį ir mechaniškai neatsivėrus danties nervui ateityje yra rizika, kad reikės šaknų kanalų gydymo. Pašalinus bakterijų infekuotus dentino audinius sukuriamos sąlygos nervui atsistatyti, tačiau valant kariesą neįmanoma įvertinti nervo pažeidimo laipsnio ir ar jis sugebės atsistatyti pašalinus dirgiklį pamatome tik po kurio laiko.

Neretas atvejis, kai kanalų gydymas reikalingas pacientui neturinčiam žymių nusiskundimų, tačiau po profilaktinio patikrinimo, atlikus rentgeno nuotraukas ir papildomą ištyrimą randama infekcija aplink danties šaknis.

Dantų šaknų kanalų gydymas gali būti reikalingas ir po traumų, kurių pasekmė – lūžę ar skilę dantys. Tiek nusiskėlus dantį arti nervo, tiek dančiui pajudėjus iš įprastos vietos danties nervas gali prarasti gyvybingumą ir tuomet neišvengiamai reikalingas kanalų gydymas. Danties traumos metu atsiradęs įskilimas gali tapti bakterijų vartais, per kuriuos jos pasiekia pulpos audinius ir sukelia nervo uždegimą.

Ar galima išvengti endodontinio gydymo?

Danties nervo uždegimas dažniausiai yra gilaus karieso pasekmė. Reguliariai tikrinantis pas gydytoją odontologą ir laiku gydant karieso pažeistus dantis endodontinio gydymo galima išvengti. Tačiau prasidėjus nervo uždegimo arba pūliavimo simptomams endodontinis gydymas yra neišvengiamas.

Kokia yra nervo uždegimo eiga?

Dažniausiai pirmieji pulpos uždegimo (vadinamo pulpitu) požymiai yra danties skausmas ir jautrumas. Negydant uždegimas plinta link šaknų kanalų viršūnių apimdamas visą dantyje esantį minkštajį audinį. Po truputi danties nervo audiniai infekuojami bakterijomis, audinys miršta ir danties viduje vietoje pulpos lieka tuštuma užpildyta danties pulpos irimo likučiais ir bakterijomis, ši stadija vadinama pulpos nekroze. Rentgeno nuotraukoje šioje stadijoje galima matyti gilų užpildą arba kariesą, tačiau pakitimų apie šaknų viršūnes galime ir nematyti. Danties jautrumas šalčiui dažniausiai būna praėjęs, gali būti jautrumas karščiui, skausmas kandant, jautrumas liečiant, tačiau gali dantis būti ir visiškai besimptomis. Toliau negydant uždegimas plinta už šaknų viršūnių. Jau rentgeno nuotraukoje galime pamatyti aplink šaknis tirpstantį kaulą. Priklausomai ar žmogus jaučia simptomus, ar ne ši stadija vadinama simptominiu ir besimptominiu viršūniniu periodontitu. Ligos eiga dažniausiai lėtinė, būdingi epizodai kuomet žmogus neturi jokių nusiskundimų ir gali būti paūmėjimai nusilpus imuninei sistemai. Negydant kaulo nutirpimas apie šaknis plečiasi. Pasitaiko atvejų kada danties nervas apmiršta praleisdamas pulpito stadiją. Infekcija randama profilaktinio patikrinimo metu bei atlikus danties rentgeno nuotraukas.

Kokie pojūčiai rodo, kad gali būti reikalingas endodontinis gydymas?

Ne kiekvienas danties maudimas reiškia, kad reikalingas kanalų gydymas. Svarbu atsižvelgti į tai, kad pulpos uždegimo simptomai yra labai įvairūs, kintančios lokalizacijos, ne visuomet aiškūs. Gydytojui būtina atlikti pilną skaudančios srities klinikinį bei rentgenologinį ištyrimą patvirtinti endodontinei ligai bei atmesti kitas ligas.

Pagrindiniai endodontinių ligų požymiai:

• Aštrus arba pulsuojantis skausmas gali būti provokuojamas šalto, karšto maisto, kramtymo, oro, kūno padėties keitimo. Po dirginimo skausmas užsitęsia, dažnai atsiranda savaiminis skausmas, skausmas trugdantis užmigti. Dažnai skausmo vieta sunkiai nurodoma, atrodo, kad skauda ne vieną dantį, kartais visa veido pusę. Nervo uždegimo (pulpito) atveju vaistai nuo skausmo padeda dalinai arba nepadeda.
• Viršūninio periodontito atveju būdingas danties skausmas kramtant, galimas danties pailgėjimo, iškelto danties jausmas. Nedideli pūlinukai atsirandantys prie danties dantenose ir periodiškai išskiriantys pūlingą, sūrų sekretą. Galimas didesnis minkštųjų audinių patinimas matomas veide, burnoje čiuopiamas patinimas prie priežastinio danties.
• Viršūninis periodontitis dažnai gali jokių pojūčių ilgą laiką nesukelti, paūmėti peršalus, nusilpus imunitetui. Priežastinis dantis dažniausiai bus turintis didelę plombą arba kariesą, nereaguojantis į šaltus dirgiklius. Infekcija matoma rentgeno nuotraukoje.

Kodėl būtina gydyti šaknų kanalus?

Negydant šaknų kanalų infekcijų jos pačios nepraeina. Gali nesukelti jokių simptomų pakankamai ilgą laiką, tačiau nei nuo antibiotikų, nei nuo kitų vaistų negydant danties nepasveikstama. Infekcijai progresuojant didėja kaulo tirpimas apie danties šaknis. Infekcija gali pasiekti gretimas anatomines sritis kaip žandikaulio antis(sinusas), apatinio žandikaulio nervo kanalas. Progresuojant kaulo tirpimui dantis gali pradėti judėti, gręsia danties netekimas. Infekcijai paūmėjus galimas tinimas burnoje, tinimas išplitęs į veidą.

Ar normalu jausti skausmą po kanalų gydymo?

Pradėjus šaknų kanalų gydymo arba pergydymo procedūrą gali pasireikšti skausmas arba paūmėjimas. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo, kurį malšina paskirti vaistai nuo skausmo. Paūmėjimo metu būdingas stiprus skausmas, kuomet vaistų nuo skausmo neužtenka, gali atsirasti tinimas matomas burnos audiniuose prie gydomo danties arba veido tinimas matomas išoriškai. Literatūros duomenimis skausmu po šaknų kanalų gydymo skundžiasi 1 – 50%, paūmėjimu 1 – 16% pacientų. Skausmas gali prasidėti nuo kelių valandų iki kelių dienų po šaknų kanalų gydymo.

Skausmo ir paūmėjimo priežastys yra kelios. Danties, kuriam reikalingas kanalų gydymas, pulpa yra infekuota bakterijomis. Kanalų paruošimo metu sujudinama nusistovėjusi bakterijų ir žmogaus imuninės sistemos pusiausvyra. Ruošiant kanalus neišvengiamai bakterijų ir audinių likučių nedideli kiekiai patenka į už šaknies viršūnės esančius audinius ir didina uždegiminę reakciją. Uždegimo intensyvumas priklauso nuo mikroorganizmų virulentiškumo ir jų kiekio. Paūmėjimo metu aktyvuojama organizmo gynybinė sistema, kuri kovoja su infekcija ir dėl to jaučiamas skausmas ir galimas patinimas.

Pacientui svarbu žinoti, kad skausmas po kanalų gydymo yra normali organizmo reakcija. Svarbu laikytis gydytojo nurodymu, vartoti paskirtus vaistus nuo skausmo nurodytu dažnumu. Nedelsiant kreiptis į gydytoją kai:

• paskirti vaistai nuo skausmo nepadeda arba jų poveikio neužtenka;
• pasireiškė tinimas. Tinimo atveju jeigu formuojasi pūlinys gali reikėti pūlinį atverti, tam tikrais

atvejais skirti papildomą antibakterinį gydymą.

Nuo ko priklauso vizitų skaičius reikalingas kanalų gydymui?

Viena šaknies kanalo gydymo procedūra, priklausomai nuo sudėtingumo ir šaknies kanalų skaičiaus, gali trukti nuo 45 minučių iki 2 valandų. Dažniausiai vieno vizito neužtenka, reikalingi keli vizitai. Vizitų skaičius priklauso nuo danties tipo ir kanalų skaičiaus (krūminiai dantys turi 3 ir daugiau šaknų kanalų), danties anatominių ypatumų, kanalų siaurumo, jau esančių komplikacijų šaknų kanalų sistemoje (laipteliai, užkimštas spindis, atsidaliję instrumentų fragmentai, perforacijos ir kita).

Kuo skiriasi endodontinis gydymas su ir be mikroskopo?

Šiais laikais gydytojo endodontologo darbas neįsivaizduojamas be mikroskopo. Šaknų kanalų sistema yra sudėtinga ir kiekvienas dantis gali turėti savų, plika akimi nematomų ypatumų. Tik dirbant mikroskopu įmanoma pamatyti smulkiausius įtrukimus, rasti smulkius, papildomus kanalus (kurių negydymas gali lemti grįžtančią infekciją), ištaisyti buvusio endodontinio gydymo netikslumus ir komplikacijas.

Kodėl kartais reikalingas dantų kanalų pergydymas?

Pergydymas – tai endodontinis gydymas, kurio metu reikia atlikti pakartotiną šaknies kanalų paruošimą, pašalinant senąjį šaknies kanalo užpildą. Priežastys, dėl kurių reikalingas danties kanalų pergydymas yra įvairios: danties skausmas, rodantis, kad yra uždegimas apie dantį esančiuose periodonto audiniuose, rentgeno nuotraukoje matoma infekcija (naujai atsiradusi, nesugijusi po pradinio gydymo), patinimas, pūlinys prie priežastinio danties. Pradinio gydymo metu kanalai užpildyti ne visu ilgiu, nehomogeniškai, rasti ir gydyti ne visi kanalai. Planuojamas danties protezavimas ir buvusio kanalų gydymo kokybė abejotina. Svarbu paminėti, kad endodontinio gydymo sėkmę lemia ne tik pats kanalų gydymas, bet ir “stogas” tai yra vainiko užpildas. Svarbu, kad vainikas būtų atstatytas laiku ir hermetiškai, taip užkertant kelią pakartotiniam bakterijų patekimui į šaknų kanalų sistemą. Tačiau kuomet danties kanalai gydyti jau prieš kurį laiką ir dantis su laikina plomba yra ilgiau nei mėnesį, su nekokybiškomis plombomis, nekokybišku vainikėliu, tuomet reikalingas endodontinis pergydymas, net buvusiam kokybiškam kanalų gydymui.

Kuo endodontinis pergydymas skiriasi nuo pradinio gydymo?

Pagrindinis skirtumas, kad šaknų kanalų sistema jau paveikta prieš tai buvusio gydymo ir šaknų kanaluose yra plombinė medžiaga. Pirmasis pergydymo tikslas yra pašalinti kanaluose esantį užpildą, kuris gali būti ir minkštas, ir kietas. Kuo kietesnis užpildas, tuo jo šalinimas sudėtingesnis, procedūrai reikalingas mikroskopas bei ultragarsiniai smulkūs instrumentai. Toliau ieškomi pirminio gydymo metu nerasti kanalai, didesnė rizika susidurti su komplikacijomis: kanalų spindžio nukrypimais, laipteliais, kanalų užkimšimais, kanalų užakimais ir kt. Šaknų kanalų perforacijos sutinkamos pergydymo metu dažnai dvimatėje rentgeno nuotraukoje nematomos ir diagnozuojamos tik pradėjus šaknų kanalų pergydymą.

Galimos komplikacijos:

• skausmas, tinimas;
• endodontinio instrumento atsidalijimas šaknies kanale;
• šaknų kanalų sistemos perforacija;
• šaknies morfologijos pokyčiai (laipteliai, trasportavimas);
• šaknies viršūnės suardymas;
• lėtinis skaumas po kanalų gydymo;
• danties vainiko dalies lūžis;
• kanalams praplauti naudojamo medikamento patekimas už šaknies viršūnės;
• kanalų pildymo medžiagos patekimas už šaknies viršūnės;
• vertikalus šaknis skilimas, lūžis;
• komplikacijos dėl atliekamo nuskausminimo( nervo pažeidimas).

Ar po endodontinio gydymo danties gydymas baigtas?

Dažniausiai užplombavus kanalus danties vainikas užpildomas laikina plomba. Laikinas kanalo užpildas hermetiškas išlieka 2-4 sav., tai reiškia, kad per tiek laiko reikalingas nuolatinis danties vainiko atstatymas. Gydytojas endodontologas individualiai rekomenduoja danties atstatymo būdą: plomba arba danties protezavimą vainikėliu.

Gydymo sėkmė

Literatūros duomenys labai įvairūs. Esant pulpitui šaknų kanalų sistemoje dar nėra bakterijų, infekuota tik vainikinė pulpos dalis, todėl gydymo sėkmė yra labai gera, siekia iki 98%.

Esant viršūniniam periodontitui, tiek pirminio gydymo, tiek endodontinio pergydymo sėkmė priklauso nuo kanalų morfologijos, kanalų pergydymo atveju ir nuo pradinio gydymo kokybės, komplikacijų. Literatūros duomenimis sėkmė gali siekti >80%.

Svarbu paminėti, kad laiku ir kokybiškai atliktas danties vainiko atstatymas lemia daugiau nei 50% sėkmės.

Kodel endodontinis gydymas gali būti nesėkmingas?

Endodontinio gydymo metu svarbu kokybiškai išvalyti ir dezinfekuoti kanalų sistemą. Deja, realios kanalų formos neatitinka „juostelių“ matomų rentgeno nuotraukose. Kanalai turi nišų, sąsmaukų, išsišakojimų, kuriuose likusius mikroorganizmus gydymo metu paveikiame ne mechaniškai, o tik medikamentiškai. Kuo ilgiau negydyta šaknų kanalų infekciją, tuo bakterijų atsparumas didėja, jos suformuoja vadinamą biofilmą arba bakterijų plėvelę, kuri bakterijas daro atsparesnias gydymui. Gydymo metu neprieinamos bakterijos gali tapti nesėkmės priežastimi.

Kitos priežastys: nekokybiškas gydymas, nesilaikyta infekcijos kontrolės( gydyta be koferdamo sistemos, į dantį galėjo patekti burnos skysčių), rasti ne visi kanalai, gydyti ir užplombuoti kanalai ne visu ilgiu, danties vertikalus skilimas, pralaidus vainikinis užpildas.

Kontroliniai vizitai

Rekomenduojamas endodontiškai gydytų dantų sekimas kas metus 4 metus iš eilės. Rentgeno nuotraukoje matomos infekcijos gijimas gali užtrukti iki 4 metų, todėl svarbu stebėti, ar gydymas yra sėkmingas.

Ar nesėkmingas endodontinis gydymas, pergydymas reiškia danties šalinimą?

Jeigu danties endodontinis gydymas ar pergydymas buvo atliktas laikantis visų gydymo rekomendacijų, jį atliko patyręs specialistas ir danties vainikas atstatytas hermetiškai( nėra pralaidumo, antrinio karieso) danties išsaugojimui gali būti taikoma šaknies viršūnės rezekcija, kada pašalinama nedidelė šaknies viršūnės, aplink kurią yra infekcija, dalis.

Kuo skiriasi gydytojas odontologas ir gydytojas endodontologas?

Endodontologija išvertus iš graikų kalbos reiškia „danties viduje”. Visi odontologai diagnozuoja ir gali atlikti endodontinį gydymą, tačiau gydytojas endodontologas laikomas ekspertu šioje srityje. Endodontologas yra gydytojas odontologas be odontologijos studijų baigęs papildomas 3 metų endodontologijos rezidentūros studijas. Endodontologas geba gydyti dantis su sudėtinga šaknų anatomija, turinčius ankstesnio gydymo komplikacijų, atlikti endodontinius pergydymus. Endodontologas gydymo metu naudoja mikroskopą, smulkius ultragarsinius instrumentus, mašininius šaknų kanalų platinimo instrumentus, dezinfekavimą gerinančius instrumentus ir kt.

Kokias procedūtas atlieka endodontologas?

Endodontinio skausmo diagnostiką, diferencinę diagnostiką, šaknų kanalų gydymą bei pergydymą, skilimų diagnostika mikroskopu, dantų traumų diagnostiką ir endodontinį gydymą.

Dantų balinimas – Burnos higiena – Dantų implantacija – Laminatės – Dantų protezavimas – Dantų implantacija – Smilkinio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų gydymas – Bruksizmas – Periodontologinis gydymas