Ko ieškoti?

Gleivinės spalvos pasikeitimas

Kraujuojančios vietos

Kaulinė deformacija

Dantų paslankumas

Gleivinės skausmingumas

Asimetrija

Rizikos veiksniai

Rūkymas

Tabako kramtymas

Alkoholio vartojimas

Anksčiau diagnozuotas burnos ertmės vėžys, taikytas spindulinis gydymas

Imuninės sistemos nusilpimas

Burnos vėžio simptomai

• baltos, raudonos dėmelės burnoje ar ant lūpų
• negyjanti lūpų ar burnos žaizda
• burnos kraujavimas
• paslankūs dantys
• sunkumas ar skausmas ryjant
• tirpstančios lūpos
• pasikeitęs balsas, užkimimas, gerklės perštėjimas
• patinęs žandikaulis
• užsitęsęs dantų ar žandikaulių skausmas
• negyjanti kraujuojanti opa > 2 sav.
• gerklės perštėjimas, svetimkūnio jausmas gerklėje
• sunkumai kramtant, kalbant, liežuvio/žandikaulių nejudrumas
• ausies skausmas
• sąkandžio pokyčiai
• svorio netekimas.

Nebūtinai šie simptomai atsiranda dėl burnos vėžio. Juos gali nulemti ir kitos sveikatos problemos. Tačiau jiems atsiradus būtina kreiptis į gydytoją, kad diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau, ir, jei reikia, būtų pradėtas gydymas.

Kokia tai liga? Kokiose burnos vietose dažniausiai atsiranda?

Vėžys yra nekontroliuojamas pakitusių ląstelių dalijimasis, kuris lemia aplinkinių audinių invaziją ir infiltraciją, bei gali plisti limfogeniniu ir hematogeniniu keliu į tolimesnius organus. Burnos vėžys, bet kuris burnos ertmės gleivinės vėžinis susirgimas (pakitimas), kuris apima liežuvį, burnos dugną, žandų gleivinę ar retromoliarinę sritį. Rečiau atsiranda gomurio srityje ar dantenose.

Kaip ją laiku atpažinti, kokie pagrindiniai simptomai?

Dažniausiai žmogus skundžiasi skausmu burnos ertmėje, skausmingu dariniu, opa. Vėžiui pažengus atsiranda skausmingas žiojimasis, liežuvio judesiai, rijimas – tai priklauso nuo vėžio lokalizacijos.

Būdingi burnos vėžio požymiai ir simptomai:

• negyjanti lūpų ar burnos žaizda – opa> 2 sav.
• kraujavimas burnos ertmėje
• sunkumas ar skausmas ryjant
• paslankūs dantys
• baltos, raudonos dėmelės burnoje ar ant lūpų
• ausies skausmas
• tirpstančios lūpos
• pasikeitęs balsas, užkimimas, gerklės perštėjimas
• patinęs žandikaulis
• užsitęsęs dantų ar žandikaulių skausmas
• gerklės perštėjimas, svetimkūnio jausmas gerklėje
• sunkumai kramtant, kalbant, liežuvio/žandikaulių nejudrumas
• sąkandžio pokyčiai
• svorio netekimas.

Nebūtinai šie simptomai atsiranda tik dėl burnos vėžio. Juos gali nulemti ir kitos sveikatos problemos. Tačiau jiems atsiradus būtina kreiptis į gydytoją, kad diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau ir, jei reikia, būtų pradėtas gydymas. Kiekviena 2 sav. neužgyjanti opa burnos ertmėje turėtų sukelti įtarimą ir yra ženklas, jog reikalinga biopsija – audinio gabalėlio paėmimas ir ištyrimas. Taip pat nerimą turėtų kelti ir padidėję limfmazgiai – reikalingas papildomas įvertinimas.

Ko ieškoti?

Gydytojui atliekant ištyrimą labai svarbu apžiūrėti visą burną, o ne tik siaurą sritį: liežuvį, burnos dugną, lūpas, žandų gleivinę, gomurio lankus ir kt., taip pat čiuopti ieškant sukietėjimo ir skausmingumo. Atskirai reiktų apžiūrėti ir čiuopti kaklo sritį dėl padidėjusių limfmazgių. Įtartini požymiai yra:

• opa
• gleivinės spalvos pasikeitimas
• kraujuojančios vietos
• kaulinė deformacija
• dantų paslankumas
• gleivinės skausmingumas
• asimetrija
• padidėję kaklo limfmazgiai.

Kokie veiksniai ją labiausiai provokuoja atsirasti? Kas didina riziką susirgti burnos vėžiu?

Tabako vartojimas yra svarbiausias rizikos veiksnys, nes apie 90 proc. sergančiųjų burnos vėžiu rūko arba yra rūkę. Tabake randama virš 30 žinomų karcinogenų. Burnos vėžio riziką didina ir pypkių bei cigarų naudojimas. Ne tik tabako rūkymas, bet ir bedūmio tabako vartojimas sukelia vėžį. Burnos ertmės vėžys 50 kartų dažnesnis žmonėms kramtantiems tabako produktus. Alkoholio vartojimas padidina rūkančiųjų riziką susirgti burnos vėžiu, tačiau yra ir neprikoausomas neigiamas faktorius. Burnos vėžys yra 6 kartus dažnesnis alkoholį vartojantiems pacientams. Skirtingų tyrimų duomenimis apie 25% visų burnos vėžio atvejų atsiranda žmonėms, kurie nerūko, ir tik nereguliariai vartoja alkoholį. Prasta burnos higiena, lėtinis gleivinės uždegimas, paslankūs protezai dirgina gleivinę ir sukelia jos vėžinius pakitimus. Rizikos veiksniai yra ir įvairios infekcijos. Nustatyta, kad iš 200 žmogaus papilomos virusų tipų 9 yra onkogeniniai. 16 tipo žmogaus papilomos virusas labiausiai siejamas su burnos/burnaryklės vėžiu. Žmogaus imunodeficito virusas didina riziką susirgti slopindamas imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas mažina, o raudonos ir sūdytos mėsos vartojimas didina vėžio riziką. Egzistuoja tam tikros priešvėžinės būklės: pvz. leukoplakija, balkšvos dėmės burnos gleivinėje. 2-6 proc. atvejų per 10 metų, jos suvėžėja. Kito tyrimo duomenimis burnos leukoplakija į karcinomą išsivystė 17.5% pacientų per stebimą 7 metų laikotarpį. Laikotarpis nuo įvairių gleivinės epitelio pakitimų iki atsiradusio vėžio užtrunka nuo 6 mėnesių iki 39 metų.

Rizikos veiksniai:

Rūkymas

Tabako kramtymas

Alkoholio vartojimas

Prasta burnos ir dantų higiena

Mikrotraumos nuo protezo,lėtinis burnos gleivinės dirginimas

Žmogaus papilomos virusas ŽPV

Imuninės sistemos nusilpimas

Nevisavertė mityba

Socioekonominiai veiksniai

Anksčiau diagnozuotas burnos ertmės vėžys, taikytas spindulinis gydymas

Kaip diagnozuojami burnos navikai?

Diagnozė nustatoma apjungus ir įvertinus visą informaciją: nusiskundimus, anamnezę, klinikinius radinius, atlikus vaizdinius tyrimus (MRT, KT, PET-KT, ortopantomograma) ir būtinai biopsiją. Ši informacija aptariama multidisciplininėje gydytojų komisijoje ir paskiriamas tarptautines rekomendacijas atitinkantis gydymas.

Vertinami:

Skundai

Anamnezė:

Rūkymas

Tabako kramtymas

Alkoholio vartojimas

Anksčiau diagnozuotas burnos ertmės vėžys

Taikytas spindulinis gydymas

Imunosupresija

Apžiūra

Vaizdiniai tyrimai (echoskopija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas)