Kodėl reikalingas dantų šaknų kanalų (endodontinis) gydymas?

Infekcija yra pagrindinė ir dažniausia priežastis, dėl kurios reikalingas endodontinis gydymas. Ji dažniausiai atsiranda dėl karieso (ėduonies): karioziniuose audiniuose esančios bakterijos ir jų toksinai pasiekia danties viduje esančią pulpą ir sukelia jos uždegimą.

Net ir užplombavus gilų dentino ėduonį, kai danties pulpa nėra mechaniškai atveriama, ateityje išlieka rizika, kad bus reikalingas šaknų kanalų gydymas. Pašalinus bakterijų infekuotus dentino audinius, sudaromos sąlygos pulpai atsistatyti. Tačiau gydymo metu ne visada galima tiksliai įvertinti pulpos pažeidimo laipsnio ir numatyti, ar ji sugebės atsistatyti pašalinus dirgiklį. Tai paaiškėja tik praėjus tam tikram laikui.

Neretai šaknų kanalų gydymas reikalingas pacientui, kuris nejaučia ryškių simptomų. Profilaktinio patikrinimo metu atlikus rentgeno nuotraukas ir papildomus tyrimus, gali būti nustatoma infekcija aplink danties šaknis.

Dantų šaknų kanalų gydymas gali būti reikalingas ir po traumų, dėl kurių dantys lūžta ar įskyla. Tiek nuskelus dantį arti pulpos, tiek dančiui pasislinkus iš įprastos padėties, danties pulpa gali prarasti gyvybingumą, todėl gali būti reikalingas šaknų kanalų gydymas. Danties traumos metu atsiradęs įskilimas taip pat gali tapti bakterijų patekimo keliu į pulpos audinius ir sukelti jų uždegimą.

Ar galima išvengti endodontinio gydymo?

Danties pulpos uždegimas dažniausiai yra gilaus karieso pasekmė. Reguliariai lankantis pas gydytoją odontologą ir laiku gydant karieso pažeistus dantis, endodontinio gydymo galima išvengti.

• Tačiau atsiradus pulpos uždegimo ar infekcijos požymiams, gali būti reikalingas endodontinis gydymas.

Kokia yra pulpos uždegimo eiga?

Dažniausiai pirmieji pulpos uždegimo, vadinamo pulpitu, požymiai yra danties skausmas ir jautrumas. Negydant uždegimas gali plisti šaknų kanalų link ir apimti visą danties pulpą. Palaipsniui pulpos audiniai gali būti infekuojami bakterijomis, žūti, o danties viduje vietoje gyvybingos pulpos lieka jos irimo produktai bei bakterijos. Ši būklė vadinama pulpos nekroze.

Rentgeno nuotraukoje šioje stadijoje gali būti matomas gilus užpildas arba karieso pažeidimas, tačiau pakitimų aplink šaknų viršūnes dar gali nesimatyti. Danties jautrumas šalčiui dažniausiai būna išnykęs, tačiau gali pasireikšti jautrumas karščiui, skausmas kandant ar liečiant dantį. Kai kuriais atvejais dantis gali būti visiškai besimptomis.

Negydant infekcija gali plisti už šaknų viršūnių. Rentgeno nuotraukoje gali būti matomi aplink šaknis esančio kaulo pakitimai. Priklausomai nuo simptomų, ši būklė gali būti apibūdinama kaip simptominis arba besimptomis viršūninis periodontitas.

Ligos eiga dažnai būna lėtinė: tam tikrą laiką žmogus gali nejausti jokių simptomų, tačiau galimi ligos paūmėjimai. Negydant kaulo nykimas aplink šaknis gali progresuoti.

Pasitaiko atvejų, kai danties pulpa žūsta ir pulpito stadija praeina be ryškių simptomų. Tokiu atveju infekcija gali būti nustatoma profilaktinio patikrinimo metu, atlikus danties rentgeno nuotrauką.

Kokie pojūčiai rodo, kad gali būti reikalingas endodontinis gydymas?

Ne kiekvienas danties maudimas reiškia, kad reikalingas šaknų kanalų gydymas. Svarbu atsižvelgti į tai, kad pulpos uždegimo simptomai gali būti labai įvairūs, jų lokalizacija gali kisti, o pojūčiai ne visada būna aiškūs.

Siekiant patvirtinti endodontinės ligos diagnozę ir atmesti kitas galimas skausmo priežastis, gydytojas odontologas turi atlikti išsamų klinikinį ir rentgenologinį tyrimą.

Pagrindiniai endodontinių ligų požymiai:

Aštrus arba pulsuojantis skausmas, kurį gali išprovokuoti šaltas ar karštas maistas, kramtymas, šaltas oras ar kūno padėties pakeitimas. Po dirginimo skausmas gali užsitęsti, taip pat gali atsirasti savaiminis skausmas, trukdantis užmigti. Skausmo vietą kartais sunku tiksliai nurodyti – gali atrodyti, kad skauda ne vieną dantį ar net visą veido pusę. Pulpos uždegimo (pulpito) atveju vaistai nuo skausmo gali padėti tik iš dalies arba nepadėti.

Esant viršūniniam periodontitui, būdingas danties skausmas kramtant. Gali atsirasti danties pailgėjimo ar „iškelto“ danties pojūtis. Ant dantenų šalia danties gali atsirasti nedideli pūlinukai, iš kurių periodiškai išsiskiria pūlingas, sūrus sekretas. Galimas ir didesnis minkštųjų audinių patinimas, matomas burnoje arba veide.

Viršūninis periodontitas ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau liga gali paūmėti. Priežastinis dantis dažniausiai turi didelę plombą arba karieso pažeidimą ir nereaguoja į šaltą dirgiklį. Infekcija gali būti matoma rentgeno nuotraukoje.

Kodėl būtina gydyti šaknų kanalus?

Negydomos šaknų kanalų infekcijos savaime nepraeina. Nors jos ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, vien antibiotikais ar kitais vaistais infekcijos šaltinio pašalinti neįmanoma.

Infekcijai progresuojant, gali didėti kaulo nykimas aplink danties šaknis. Infekcija gali išplisti į gretimas anatomines sritis, pavyzdžiui, žandikaulio ančius (sinusus) ar apatinio žandikaulio nervo kanalo sritį. Progresuojant kaulo nykimui, dantis gali pradėti judėti ir gali padidėti jo netekimo rizika. Infekcijai paūmėjus, gali atsirasti patinimas burnos ertmėje ar veide.

Gydymo eiga

Pagrindinis endodontinio gydymo tikslas – pašalinti mikroorganizmus iš šaknų kanalų sistemos ir apsaugoti dantį bei aplinkinius audinius nuo infekcijos.

Pirmiausia atliekamos gydomo danties rentgeno nuotraukos. Siekiant įvertinti šaknų kanalų anatomiją ir ypatumus, gali būti atliekamos kelios skirtingų krypčių rentgeno nuotraukos.

Esant pulpos uždegimui, dantis nuskausminamas vietiniais anestetikais. Jei danties pulpa yra nekrotizavusi, nuskausminimas ne visada būtinas, tačiau jis gali būti rekomenduojamas, kad gydymas pacientui būtų kuo komfortiškesnis.

Danties vainikas paruošiamas endodontinio gydymo procedūrai: pašalinami karieso pažeisti audiniai ir nekokybiškos, nesandarios plombos. Dantis izoliuojamas naudojant koferdamą – specialią guminę užtvarą, apsaugančią dantį nuo burnos ertmės skysčių ir užtikrinančią tinkamas gydymo sąlygas.

Naudojant mikroskopą ir smulkius ultragarsinius instrumentus, surandami visi dantyje esantys šaknų kanalai. Smulkiomis endodontinėmis dildėmis pasiekus visą kanalo ilgį, atliekama rentgeno nuotrauka. Toliau kanalai mechaniškai platinami, atliekamas jų chemo-mechaninis paruošimas ir dezinfekcija. Šio proceso metu iš šaknų kanalų sistemos pašalinami infekuoti audiniai, mikroorganizmai ir kitos organinės bei neorganinės medžiagos.

Paskutinis endodontinio gydymo etapas – šaknų kanalų plombavimas. Dažniausiai kanalai plombuojami naudojant gutaperčą ir endodontinį cementą. Esant indikacijoms, gydytojas endodontologas gali pasirinkti ir kitas plombavimo medžiagas, pavyzdžiui, Biodentiną. Užplombavus šaknų kanalus, danties vainikas atkuriamas laikina plombine medžiaga.

Ar normalu jausti skausmą po kanalų gydymo?

Pradėjus šaknų kanalų gydymo arba pergydymo procedūrą, gali pasireikšti skausmas ar ligos paūmėjimas. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo ir būti kontroliuojamas gydytojo rekomenduojamais vaistais nuo skausmo.

Paūmėjimo metu gali pasireikšti stiprus skausmas, kurio nepakanka suvaldyti įprastais vaistais nuo skausmo. Taip pat gali atsirasti gydomo danties srities patinimas burnoje arba išoriškai matomas veido patinimas.

Literatūros duomenimis, skausmu po šaknų kanalų gydymo skundžiasi 1–50 proc. pacientų, o paūmėjimas pasireiškia 1–16 proc. pacientų. Skausmas gali prasidėti praėjus kelioms valandoms ar kelioms dienoms po šaknų kanalų gydymo.

Skausmo ir paūmėjimo priežasčių gali būti kelios. Danties, kuriam reikalingas kanalų gydymas, pulpa dažnai būna infekuota bakterijomis. Kanalų paruošimo metu gali pasikeisti iki gydymo buvusi bakterijų ir organizmo imuninės sistemos pusiausvyra. Ruošiant kanalus, nedidelis bakterijų ir audinių likučių kiekis gali patekti į už šaknies viršūnės esančius audinius ir sustiprinti uždegiminę reakciją. Uždegimo intensyvumas priklauso nuo mikroorganizmų kiekio ir jų savybių. Paūmėjimo metu aktyvuojama organizmo imuninė sistema, todėl gali pasireikšti skausmas ir patinimas.

Pacientui svarbu žinoti, kad tam tikras skausmas po kanalų gydymo gali būti organizmo reakcija į atliktą procedūrą. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti rekomenduojamus vaistus nuo skausmo pagal gydytojo nurodytą schemą.

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jeigu:

• paskirti vaistai nuo skausmo nepadeda arba jų poveikio nepakanka

pasireiškė patinimas. Jei susiformuoja pūlinys, gali būti reikalingas jo atvėrimas, o tam tikrais atvejais – papildomas antibakterinis gydymas.

Nuo ko priklauso vizitų skaičius, reikalingas kanalų gydymui?

Viena šaknies kanalo gydymo procedūra, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo ir šaknų kanalų skaičiaus, gali trukti nuo 45 minučių iki 2 valandų. Dažniausiai vieno vizito nepakanka ir reikalingi keli apsilankymai.

Vizitų skaičius priklauso nuo danties tipo ir kanalų skaičiaus, danties anatominių ypatumų, kanalų siaurumo bei jau esančių komplikacijų šaknų kanalų sistemoje, pavyzdžiui, laiptelių, užsikimšusio kanalo spindžio, atsidalijusių instrumentų fragmentų, perforacijų ir kitų veiksnių.

Kuo skiriasi endodontinis gydymas su mikroskopu ir be jo?

Šaknų kanalų sistema yra sudėtinga, o kiekvienas dantis gali turėti savitų, plika akimi nematomų anatominių ypatumų. Mikroskopas suteikia galimybę geriau matyti smulkias anatomines struktūras, įtrūkimus ir papildomus kanalus, kurie gali būti nepastebimi plika akimi.

Naudojant mikroskopą taip pat galima tiksliau diagnozuoti ir gydyti ankstesnio endodontinio gydymo komplikacijas bei atlikti sudėtingus endodontinius pergydymus.

Kodėl kartais reikalingas dantų kanalų pergydymas?

Pergydymas – tai pakartotinis endodontinis gydymas, kurio metu pašalinamas ankstesnis šaknų kanalų užpildas, kanalai iš naujo paruošiami, dezinfekuojami ir užpildomi.

Priežastys, dėl kurių gali būti reikalingas dantų kanalų pergydymas, yra įvairios: danties skausmas, rodantis galimą uždegimą aplink dantį esančiuose audiniuose, rentgeno nuotraukoje matoma išlikusi arba naujai atsiradusi infekcija, patinimas ar pūlinys prie priežastinio danties.

Pergydymas gali būti reikalingas ir tais atvejais, kai pirminio gydymo metu kanalai buvo užpildyti ne visu ilgiu ar nepakankamai kokybiškai, taip pat kai buvo nerasti ir negydyti visi šaknų kanalai. Pergydymas gali būti rekomenduojamas ir prieš planuojamą danties protezavimą, jei ankstesnio endodontinio gydymo kokybė kelia abejonių.

Svarbu paminėti, kad endodontinio gydymo sėkmę lemia ne tik tinkamai atliktas šaknų kanalų gydymas, bet ir kokybiškas danties vainiko atstatymas. Vainikas turi būti atkurtas laiku ir sandariai, kad būtų užkirstas kelias pakartotiniam bakterijų patekimui į šaknų kanalų sistemą.

Jeigu danties kanalai buvo gydyti prieš kurį laiką, tačiau dantis ilgą laiką buvo su laikina plomba, yra nesandarių plombų ar nekokybiškas vainikėlis, gali būti rekomenduojamas endodontinis pergydymas, net jei ankstesnis kanalų gydymas buvo atliktas tinkamai.

Kuo endodontinis pergydymas skiriasi nuo pradinio gydymo?

Pagrindinis skirtumas yra tas, kad šaknų kanalų sistema jau yra paveikta ankstesnio gydymo ir kanaluose yra plombinės medžiagos.

Pirmasis pergydymo etapas – pašalinti kanaluose esantį ankstesnį užpildą, kuris gali būti tiek minkštas, tiek kietas. Kuo kietesnė plombinė medžiaga, tuo sudėtingesnis jos pašalinimas. Tokiais atvejais procedūrai gali būti naudojamas mikroskopas ir smulkūs ultragarsiniai instrumentai.

Toliau ieškoma pirminio gydymo metu nerastų kanalų. Pergydymo metu taip pat gali būti didesnė komplikacijų rizika, pavyzdžiui, kanalų spindžio nukrypimų, laiptelių, kanalų užsikimšimų ir kitų pakitimų.

Šaknų kanalų sistemos perforacijos dvimatėje rentgeno nuotraukoje ne visada yra matomos ir kai kuriais atvejais gali būti diagnozuojamos tik pradėjus šaknų kanalų pergydymą.

Galimos komplikacijos

• skausmas ir patinimas
• endodontinio instrumento atsidalijimas šaknies kanale
• šaknų kanalų sistemos perforacija
• šaknies morfologijos pokyčiai, pavyzdžiui, laipteliai ar kanalo transportacija
• šaknies viršūnės pažeidimas
• lėtinis skausmas po kanalų gydymo
• danties vainiko dalies lūžis
• kanalams plauti naudojamo medikamento patekimas už šaknies viršūnės
• šaknų kanalų plombavimo medžiagos patekimas už šaknies viršūnės
• vertikalus šaknies skilimas ar lūžis
• komplikacijos, susijusios su nuskausminimu, įskaitant nervo pažeidimą.

Ar po endodontinio gydymo danties gydymas baigtas?

Dažniausiai užplombavus šaknų kanalus, danties vainikas atkuriamas laikina plombine medžiaga. Laikinas vainiko užpildas tinkamas ribotą laiką, todėl nuolatinis danties vainiko atstatymas turėtų būti atliktas gydytojo rekomenduotu laiku.

Gydytojas endodontologas individualiai rekomenduoja tinkamiausią danties atstatymo būdą – plombavimą arba danties protezavimą vainikėliu.

Gydymo sėkmė

Literatūroje pateikiami skirtingi endodontinio gydymo sėkmės rodikliai, kurie priklauso nuo diagnozės, pradinės danties būklės, gydymo metodikos, danties anatomijos ir kitų veiksnių.

Esant pulpitui, infekcija dažniausiai dar nėra išplitusi į aplinkinius audinius, todėl tinkamai atlikto gydymo prognozė yra gera.

Esant viršūniniam periodontitui, tiek pirminio endodontinio gydymo, tiek pergydymo sėkmė priklauso nuo šaknų kanalų anatomijos, ankstesnio gydymo kokybės, esamų komplikacijų ir kitų klinikinių veiksnių.

Svarbu paminėti, kad ilgalaikiam gydymo rezultatui didelę reikšmę turi ir laiku bei kokybiškai atliktas danties vainiko atstatymas.

Kodėl endodontinis gydymas gali būti nesėkmingas?

Endodontinio gydymo metu svarbu kokybiškai išvalyti ir dezinfekuoti visą šaknų kanalų sistemą. Reali kanalų anatomija ne visada atsispindi rentgeno nuotraukoje. Kanalai gali turėti nišų, sąsmaukų ir išsišakojimų, kuriuose gali išlikti mikroorganizmų. Šios sritys gali būti sunkiai pasiekiamos mechaniniais instrumentais, todėl svarbi tinkama cheminė dezinfekcija.

Kuo ilgiau šaknų kanalų infekcija išlieka negydoma, tuo sudėtingiau ją kontroliuoti. Mikroorganizmai gali sudaryti biofilmą – struktūrizuotą bakterijų bendriją, kuri gali būti atsparesnė gydymui. Todėl sunkiai pasiekiamose šaknų kanalų sistemos vietose išlikę mikroorganizmai gali būti viena iš gydymo nesėkmės priežasčių.

Kitos galimos nesėkmingo gydymo priežastys:

• nepakankamai kokybiškai atliktas gydymas
• nepakankama infekcijos kontrolė, pavyzdžiui, gydymas nenaudojant koferdamo
• į šaknų kanalų sistemą patekę burnos ertmės skysčiai
• nerasti visi šaknų kanalai
• kanalai išvalyti ir užplombuoti ne visu ilgiu
• vertikalus danties skilimas
• nesandarus vainikinis užpildas.

Kontroliniai vizitai

Rekomenduojama endodontiškai gydytus dantis periodiškai stebėti. Kontrolinių vizitų dažnumą ir jų metu atliekamus tyrimus individualiai parenka gydytojas, atsižvelgdamas į pradinę danties būklę ir gydymo rezultatą.

Rentgeno nuotraukoje matomas kaulinio audinio gijimas aplink šaknies viršūnę gali užtrukti, todėl svarbu stebėti gydymo rezultatą ilgesnį laiką.

Ar nesėkmingas endodontinis gydymas ar pergydymas reiškia danties šalinimą?

Ne visada. Jeigu danties endodontinis gydymas ar pergydymas buvo atliktas tinkamai, o danties vainikas atkurtas sandariai ir nėra kitų veiksnių, dėl kurių danties išsaugoti neįmanoma, gali būti svarstomi papildomi gydymo būdai.

Vienas iš jų – šaknies viršūnės rezekcija. Jos metu chirurginiu būdu pašalinama nedidelė šaknies viršūnės dalis ir aplink ją esantys infekuoti audiniai.

Kuo skiriasi gydytojas odontologas ir gydytojas endodontologas?

Endodontologija – odontologijos sritis, nagrinėjanti danties pulpos ir šaknų kanalų sistemos ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

Gydytojas odontologas gali diagnozuoti endodontines ligas ir atlikti endodontinį gydymą. Gydytojas endodontologas yra gydytojas odontologas, papildomai baigęs endodontologijos rezidentūros studijas ir specializuojantis endodontinių ligų diagnostikos bei gydymo srityje.

Endodontologas gali gydyti sudėtingos šaknų kanalų anatomijos dantis, atlikti sudėtingus pirminius gydymus ir endodontinius pergydymus, gydyti ankstesnio gydymo komplikacijas.

Gydymo metu endodontologas gali naudoti mikroskopą, ultragarsinius instrumentus, mechaninius šaknų kanalų paruošimo instrumentus, įvairias kanalų dezinfekciją gerinančias priemones ir kitą specializuotą įrangą.

Kokias procedūras atlieka endodontologas?

Endodontologas atlieka:

• endodontinių ligų diagnostiką
• diferencinę diagnostiką
• šaknų kanalų gydymą
• šaknų kanalų pergydymą
• dantų skilimų diagnostiką naudojant mikroskopą
• dantų traumų diagnostiką
• endodontinį traumų pažeistų dantų gydymą
• sudėtingų šaknų kanalų gydymą ir ankstesnio gydymo komplikacijų šalinimą.