Bruksizmo rūšys

Išskiriamos dvi griežimo dantimis rūšys:

• Miego bruksizmas – bruksizmas, pasireiškiantis miego metu.
• Dieninis bruksizmas – bruksizmas, pasireiškiantis budrumo metu.

Nustatyta, jog dieniniam bruksizmui labiau būdingas stiprus dantų sukandimas ilgesniam laikui, o miego bruksizmo atveju dažniau stebimas dantų griežimas judinant apatinį žandikaulį į šonus bei pirmyn ir atgal. Tačiau abu judesių tipai gali pasireikšti tiek miego, tiek dieninio bruksizmo metu.

Kokios yra bruksizmo priežastys?

Kol kas nėra tiksliai nustatyta, kas sukelia dantų griežimą, tačiau manoma, jog sutrikimui išsivystyti įtakos turi daug veiksnių. Manoma, jog miego bruksizmas gali turėti šeiminį polinkį. Dažnai bruksizmas pasireiškia asmenims, patiriantiems didelį emocinį stresą, užgniaužiantiems savyje pyktį ar nusivylimą, taip pat agresyviems, hiperaktyviems ar pernelyg linkusiems į konkurenciją žmonėms.

Taip pat manoma, jog bruksizmas tėra natūrali reakcija į dienos metu išgyventus ar artimoje ateityje laukiamus įvykius. Šios teorijos šalininkai teigia, jog žmogui tiesiog būtina „išsigriežti“, kad susikaupusi įtampa neigiamai nepaveiktų kitų organizmo sistemų.

Taip pat pastebėta, jog dieninis bruksizmas dažnai pasireiškia kartu su kitais pusiau sąmoningais įpročiais: skruostų ir lūpų kandžiojimu, nagų kramtymu, pieštuko graužimu ar liežuvio stūmimu į priekį pro sukąstus dantis.

Miego bruksizmo išsivystymui įtakos turi vartojami vaistai, psichotropinės medžiagos bei nikotinas. Pastebėta, jog rūkantiesiems dantų griežimo atvejų nustatoma dvigubai dažniau. Iš preparatų, kurie, kaip manoma, gali sukelti bruksizmą, dažniausiai minimi dopamino agonistai ir antagonistai, tricikliai antidepresantai, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, kokainas, amfetaminas ir alkoholis.

Nustatyta, jog metamfetaminas gali sukelti intensyvų dantų griežimą, kuris trunka net kelias dienas po preparato vartojimo. Dėl to sukeliami dantų pažeidimai yra gerokai sunkesni nei bruksizmo, nesiejamo su metamfetamino vartojimu, atvejais. Be to, dantų griežimą gali sustiprinti perteklinis kofeino vartojimas.

Anksčiau populiaria teorija, jog bruksizmą sukelia netaisyklingas sąkandis, dabar abejojama. Manyta, jog netaisyklinga dantų padėtis sukelia griežimą dantimis kaip natūralią organizmo reakciją ir jog, nusitrynus sąkandį trikdančioms dantų dalims, bruksizmas turėtų išnykti. Tačiau net ir dirbtinai pašalinus sąkandžio trikdžius, dantų griežimas išlieka.

Paplitimas

Manoma, jog net 85–90 proc. visų žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu griežia dantimis, tačiau tik apie 5 proc. pasireiškia klinikiniai simptomai. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, aktyvaus dantų griežimo paplitimas siekia 8–31 proc. Be to, nustatyta, kad dieninis bruksizmas labiau būdingas moterims, o miego bruksizmo atvejai vienodai dažnai pasiskirsto tarp abiejų lyčių.

Bruksizmo simptomai

Daugelis griežiančių dantimis nežino, jog turi šį įprotį, todėl pagalbos į gydytoją kreipiasi tik tuomet, kai išryškėja dantų griežimo sukeltos pasekmės. Laiku pastebėjus bruksizmo simptomus ir pradėjus gydymą, galima užkirsti kelią žalojančiam įpročio poveikiui.

Jei griežiate dantimis ar įtariate, jog turite šį įprotį, kreipkitės į gydytoją odontologą – jis nustatys diagnozę ir pasakys, ar Jums reikalingas gydymas. Būdingiausi bruksizmo požymiai yra šie:

Dantų nusidėvėjimas

Besitrinant viršutinio ir apatinio žandikaulių dantims, palaipsniui nusitrina dantų emalis kandamuosiuose priekinių dantų ir kramtomuosiuose šoninių dantų paviršiuose. Priekiniai dantys atrodo sutrumpėję, tarytum nudilę. Šoninių dantų grupių paviršiai, nusitrynus gumburams, suplokštėja.

Prarandant dantų emalio sluoksnį kramtomuosiuose paviršiuose atsidengia vidinis danties audinys, vadinamas dentinu. Šis gelsvesnės spalvos audinys yra gerokai minkštesnis už emalį, todėl dantų dilimo greitis suintensyvėja. Be to, atsidengęs dentinas yra itin imlus dantų ėduoniui bei sąlygoja dantų jautrumą.

Jei nudilę dantų ploteliai yra blizgūs, tai gali būti požymis, jog griežėte dantimis pastarųjų dviejų parų laikotarpiu. Būtent per tiek laiko, nepasikartojus bruksizmo epizodui, šis blizgesys pranyksta.

Dėl dantis sudarančių audinių perkrovos horizontalia kryptimi dantų kaklelių srityje, prie pat dantenų, susiformuoja V formos pleištiniai defektai. Dantų emalio sluoksnis šiose vietose yra itin plonas, todėl net esant santykinai negiliems defektams jau būna atsidengęs dentinas.

Padidėjęs dantų jautrumas

Atsidengus dentinui, padidėja dantų jautrumas. Ypač tai pastebima geriant šaltus gėrimus – juntamas staigus ir stiprus skausmas, taikliausiai apibūdinamas kaip geliantis. Pleištinių defektų srityse jautrumas gali būti juntamas ir braukiant per juos nagu ar net valant dantis šepetėliu.

Dantų įskilimai ir lūžiai

Nusidėvėjus dantims, sumažėja ir jų atsparumas juos veikiančioms kramtymo jėgoms. Bruksizmo metu kramtymo raumenys gali išvystyti penkis kartus didesnę jėgą už tą, kuri paprastai nustatoma maisto kramtymo metu.

Gali įskilti dantų emalis ir dentinas – tuomet danties paviršiuje matomos įtrūkimų linijos. Taip pat gali nuskilti dantų kampai ar gumburų dalys. Blogiausiu atveju dantis gali skilti vertikaliai, ir tuomet jį gali tekti pašalinti.

Pasikartojantys plombų, vainikėlių bei tiltinių protezų lūžiai

Nuolatinių perkrovų neatlaiko ir dirbtinės medžiagos. Jei dažnai lūžinėja ar iškrenta plombos, nuskyla apdailinė medžiaga nuo fiksuotų metalo keramikos ar bemetalės keramikos protezų, tai taip pat gali būti vienas iš bruksizmo požymių.

Padidėjęs dantų paslankumas

Pernelyg didelis krūvis atraminiams dantų audiniams, vadinamiems periodontu, gali sukelti jų susilpnėjimą, todėl dantys tampa paslankesni. Jei kartu sergama ir periodontitu, dantų paslankumas gali itin padidėti ir atsiranda grėsmė netekti dantų.

Griežimo ar kalenimo dantimis garsas

Šis požymis nustatomas beveik vien tik miego bruksizmo atvejais. Pats griežiantysis dantimis šio garso negirdi, tačiau jis gali būti itin nemalonus partneriui ir toks garsus, jog gali pažadinti kartu miegantį asmenį.

Dantų įspaudai skruosto gleivinėje ir ant liežuvio

Pirmieji matomi kaip balkšvos horizontalios linijos vidinėse abiejų skruostų pusėse. Šios linijos susiformuoja dėl nuolatinio skruostų gleivinės spaudimo į dantų paviršius, todėl jų padėtis atitinka sukandimo plokštumos aukštį. Priklausomai nuo simptomo ryškumo, linijos gali būti matomos tik ties krūminiais dantimis arba nusitęsti iki pat vidinių lūpų kampų.

Dantų įspaudai liežuvio šonuose tiksliai atkartoja dantų formą, suformuodami įdubimus su siaurais iškilusiais balkšvais kraštais, todėl liežuvis atrodo lyg apkandžiotas. Kuo liežuvis labiau spaudžiamas į dantų lankus, tuo ryškesni įspaudai pastebimi.

Kramtymo raumenų padidėjimas

Dėl nuolatinio darbo padidėja kramtymo raumenų masė. Ypač išreikšta kramtomojo raumens reakcija į bruksizmą. Veidas skruostų ir apatinio žandikaulio kampų srityse tampa kampuotesnis.

Kramtymo raumenų skausmingumas ar nuovargis

Kaip ir kituose raumenyse, jų darbo metu išsiskiria pieno rūgštis, kuri sukelia raumenų skausmą ir nuovargio pojūtį. Judinant apatinį žandikaulį kramtymo ar kalbėjimo metu šie simptomai gali sustiprėti.

Retais atvejais dėl didelio skausmo apatinis žandikaulis tarytum trumpam „užsirakina“ ir išsižioti tampa nebeįmanoma.

Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario skausmingumas

Dėl sąnario perkrovos gali atsirasti skausmas prieausio srityje, t. y. kiek į priekį nuo ausies, arba skausmas gali išplisti – tuomet gali atrodyti, jog skauda pačią ausį.

Traškėjimas ar pokšėjimas smilkininiame apatinio žandikaulio sąnaryje

Šis simptomas atsiranda, kai dėl griežimo dantimis pažeidžiamas smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys ir jame esantis sąnarinis diskas išsižiojimo ar sukandimo metu pajuda iš savo vietos.

Galvos skausmai, ypač smilkinių srityje

Galvos skausmas atsiranda dėl raumenų ir su jais susijusių anatominių struktūrų pertempimo. Paprastai skausmas smilkiniuose yra smilkininio raumens perkrovos požymis.

Kramtymo raumenų bei smilkininio apatinio žandikaulio sąnario skausmingumas ir nuovargis pasireiškia nevienodai miego ir dieninio bruksizmo atvejais. Miego bruksizmui būdinga tai, jog simptomai labiau vargina tik nubudus, o dieninė forma pasižymi savijautos pablogėjimu dienos pabaigoje, t. y. po griežimo dantimis epizodų.

Gydymas

Bruksizmo valdymas apima pažeistų dantų atstatymą ir priemonių, padedančių apsaugoti dantis nuo tolesnės destrukcijos bei mažinančių kitus nemalonius simptomus, taikymą. Ne visais dantų griežimo atvejais reikalingas kompleksinis gydymas. Bruksizmas iš esmės nėra liga ar sutrikimas, todėl ne visada jį reikia gydyti. Tai yra organizmo veikla, kurią galima bandyti valdyti.

Šiuo tikslu galite pasikonsultuoti su šioje srityje dirbančiu gydytoju odontologu ortopedu, kuris Jus išsamiai ištirs ir sudarys individualų valdymo planą.

Bruksizmo valdymas susideda iš galimų priežastinių veiksnių šalinimo:

• žandikaulio raumenų pratimų (kineziterapijos)
• psichologinių konsultacijų
• kognityvinių elgesio strategijų
• apsauginių kapų
• medikamentų.
• Vis dėlto kiekvienu atveju šios priemonės parenkamos individualiai.

Pažeistų dantų atstatymas

Jei griežimas dantimis yra labai intensyvus ar trunka ilgą laiką, dantys gali būti labai smarkiai pažeidžiami. Neatlaiko ne tik nuosavi dantys, bet ir plombos bei keramikiniai dantų protezai, t. y. vainikėliai bei tiltai – jie nuolat lūžinėja ar visai iškrenta.

Neretai gydytojai odontologai tokiems pacientams dantų gydymą atlieka tik esant ūmioms būklėms, kadangi labai tikėtina, jog bet kokio pobūdžio dantų atstatymo rezultatas bus trumpalaikis. Iš tikrųjų bruksizmas yra santykinė kontraindikacija didelės apimties tiltiniams protezams bei dantų atstatymui implantuojant.

Sukandiminės kapos

Tai medicininės paskirties prietaisai, apsaugantys dantis nuo dėvėjimosi griežimo metu. Dėl savo konstrukcijos šios sukandiminės kapos taip pat mažina kramtymo raumenų nuovargį bei smilkininio apatinio žandikaulio sąnario apkrovą, nes sąlyginai lygus prietaiso paviršius leidžia lengviau atlikti judesius jų neblokuojant.

Sukandiminių kapų poveikis trunka tik tol, kol jas dėvite, todėl jos labiau tinkamos miego bruksizmo simptomams mažinti. Kartais tokia kapa gali būti pagaminta diagnostikos tikslais, siekiant patvirtinti arba atmesti tam tikrų simptomų ryšį su dantų griežimu.

Yra įvairaus dizaino sukandiminių kapų, skirtų bruksizmo simptomams mažinti. Specialistai prieina bendros išvados, jog tinkamiausios yra individualiai gaminamos kietos akrilinės kapos, dengiančios visus kandamuosius ir kramtomuosius dantų paviršius.

Manoma, jog minkštos kapos neleidžia „išsigriežti“, o tai gali neigiamai paveikti psichoemocinę būseną. O kapos, kurios dengia ne visus dantis, gali keisti esamą dantų sukandimą nepageidaujama kryptimi, suformuodamos atvirą sąkandį tose dantų grupėse, kurias dengia šis medicinos prietaisas.

Be galo svarbus yra tikslus sukandiminės kapos veikimas įvairių apatinio žandikaulio judesių metu, todėl gydytojas odontologas individualiai pritaiko kapą prie paciento dantų lankų.

Sukandiminės kapos gali būti skirtos viršutiniam arba apatiniam žandikauliui. Pastarosios labiau tinka pacientams, kuriems labiau išreikštas žiaugčiojimo refleksas. Tiek dėl šio reflekso, tiek dėl padidėjusio seilėtekio dėvint kapą rekomenduojama ją užsidėti ne prieš pat einant miegoti, bet likus maždaug pusvalandžiui iki numatomo naktinio poilsio – tai padeda šiek tiek apsiprasti ir būna lengviau užmigti.

Be to, esant padidėjusiam dantų jautrumui, sukandiminė kapa gali padėti mažinti ir šį simptomą. Tam rekomenduojama vidinį kapos paviršių sutepti plonu nujautrinančios dantų pastos sluoksniu.

Patarimai, kaip kontroliuoti bruksizmą namų sąlygomis

Kadangi miego bruksizmas yra nevalingas įprotis, nutraukti griežimo dantimis epizodą pačiam yra beveik neįmanoma. Tai nutinka tik retais atvejais, kai „malant“ dantimis ar juos stipriai sukandant sukeliamas toks stiprus skausmas, jog žmogus net nubunda.

Dieninio bruksizmo atveju būtina stengtis save kontroliuoti – stengtis nelaikyti sukąstų dantų. Be to, galite paprašyti, jog namiškiai ar kolegos darbe, pastebėję, kad laikote stipriai sukandę dantis, Jus apie tai įspėtų.

Jei pastebėjote save sukandant dantis, atlikite tokį pratimą: giliai įkvėpkite ir, vos pravėrę atpalaiduotas lūpas, švelniai papūskite, jausdami, kaip oras srūva per tarpelį tarp viršutinių ir apatinių dantų. Tuomet lūpas sučiaupkite ir toliau kvėpuokite per nosį. Prisiminkite taisyklę: lūpos – kartu, dantys – atskirai. Palaipsniui išmoksite laikyti žandikaulius kiek pravertus.

Jei nuolat jaučiate padidėjusį nuovargį, esate dirglūs ar prastai išsimiegate, gali būti, jog Jums trūksta magnio. Šio elemento trūkumas ne tik prisideda prie anksčiau išvardytų simptomų atsiradimo, bet kartu yra ir viena iš raumenų spazmų atsiradimo priežasčių. Dėl galimo magnio trūkumo pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar gydytoju odontologu – jie gali paskirti Jums be recepto įsigyjamų preparatų, kurie ne tik pagerins bendrą savijautą, bet ir sumažins kramtymo raumenų spazmus.